2009 m. liepos 10 d., penktadienis

Kai pasakos virsta realybe



Gėda prisipažinti, bet festivalyje „Pasaka Iš Rūsio“ dalyvauju pirmąjį kartą.Vis pasitenkindavau draugų įspūdžiais ir paskalomis apie begalo jaukų, gera atmosfera spinduliuojantį festivalį. Tačiau šiais metais pasiryžau ir nusprendžiau – dalyvausiu! Nors meteorologai ir pranašavo nekokius orus, apsiginklavę gera nuotaika ir paskaitę pasakų, iškeliavom ieškoti savųjų herojų.Veiksmas vyko senajame Raudondvario dvare, kuris laikui bėgant vis keitė savininkus. Prieš kelis šimtmečius Prancūzijos karininko sūnūs jame įrengė alaus daryklą, gamino ir sėkmingai prekiavo alumi.Būtent šiose patalpose ir vyko visas festivalis, salyklu vis dar kvepiančiuose alaus brandinimo rūsiuose ir teritorijoje aplink juos kur po didelių Pasakos iš Rūsio komandos pastangų įsikūrė ir šių metų festivalis.

Įžengus į dvaro teritoriją vis dar vyko šiokie tokie pasiruošimo darbai, o aplink jau zujo smalsuoliai.Vieni būriavosi prie vartų, kiti skubėjo užsiimti kuo geresnę vietą savo palapinei.Artėjant vakarui jau girdėjosi pirmieji akordai iš open-air scenos ir senojo televizoriaus namelio kuriame viso festivalio metu buvo pasakojamos pasakos.

Vakarą pradėjusios gyvos grupės sutraukė pirmuosius muzikos gerbėjus bei prikaustė jų dėmesį, neleisdamos išsiskirstyti, tik traukdamos visus artyn. Įspūdingas ugnies spektaklis ir vakaro kulminacija tapęs Ed Chamberlain gyvas pasirodymas,pakylėjo visus aukštyn,o žvaigždėtas dangus ir intelektualus techno, puikiai nuteikė nenustot naktinėti. Pajudėjus link rusių, iškilo dilema, sukti į kaire pusė (Žaibo rūsys : techno/electro) ar į dešiniąją (Griaustinio rūsys: drum & bass/dubstep). Visgi pasukome į Griaustinio rūsį ir kuriam laikui apsistojome ten. Žemų dubstep dūžių pakerėti, nusprendėme aplankyti ir Žaibo rūsį bei paįvairinti aplinką ir nepasigailėjome, nes kaip tik tuo metu gyvą pasirodymą atliko Assasid. Nuvargę po pirmosios dienos keliavome palapinės link, tačiau mintis nuo miego išblaškė Mondayjazz‘ai, puikūs šokiai vyko ir lauke! Miegas tikrai buvo saldesnis fone girdint besikartojančius žodžius: ”Mondayjazz, mondayjazz...“

Antrosios dienos rytas tik išlindus iš palapinės žadėjo galybę užsiėmimų ir nuotykių. Įvairūs workshopai, bodypaintingas, kino teatro salė, energingesni rinkosi kelionę iki artimiausių vandens telkinių. Pirmasis gaivus gurkšnis skaniojo Samsono alaus ir rytas pasidarė dar šviesesnis. Vėl besišypsantys žmonės džiaugėsi saulės spinduliais, klausė pozityvių funk‘o ir regio vibracijų, sklindančių nuo open-air scenos.Vykstantys spektakliai neleido nuobodžiauti visą dieną ir teatro mylėtojams.Vakarui keičiant dieną, o nakčiai vakarą ir atsidarius muzikinėms erdvėms, muzikos garsų nešini, iškeliavome vėl tyrinėti dieną prieš pažintu erdvių
Išaušus bemiegiam sekmadienio rytui, vieni pakavosi palapines ir miegmaišius, kiti dar tik judėjo nusnausti prieš kelionę namo, tačiau net ir išvarginti visi šypsojosi. Manau ne aš vienas po tokio savaitgalio prisiminiau pasakas ir pradėjau vėl jomis tikėti. Žinau, kad čia sugrįšiu ir kitais metais, kupinas noro atrasti naujus pasakų herojus ir prisiminti senai pamirštuosius

Fotografas: Aroma

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą