"Kalėdų stebuklas" vėl grįžta

Nepaisant to, kad į langų rėmus barbena lietus, ruduo eina nenumaldomai link savo pabaigos, kairtais norėtųsi bent trumpam kažkam sušildyti širdį.

Turėdamas šį tikslą vėl sugrįžta Kalėdinis stebuklas - mes vėl galime savo mažais darbais prisidėti prie vieno didelio bendro darbo. Tad tam, kad taip ir būtų, raginu apsilankyti mažame stebuklų pasaulyje, vadinamą stebuklu, ir prisidėti prie didelio gero darbo.
Už Jūsų gerumą bus atsidėkota šiltomis šypsenomis ir kitais gerais darbais.

Savanorystė - patirtis visam gyvenimui

Šiuo metu ypač plačiai paplitęs žodis "Savanorystė". Apie jo reikšmę kalbama daug ir dažnai, parašytas ne vienas straipsnis, ne vienas savanoris dalinasi savo patirtimi.

Daiva Ausėnaitė savo straipsnyje "Savanorystė – įtraukianti veikla ir ugdanti patirtis" trumpai apžvelgė tarptautinę savanorystę ir tai, kaip Lietuvoje pradėjo skleistis savanorystės gėlės.

Autorė paminėjo tai, kad "Kai gauni – norisi pasidalinti" - tai svarbiausias savanorystės principas.


Liepos mėnesį susikūrė jaunimo iniciatyvinė grupė, sukūrusi projektą "Savanorių akademija", finansuojamą Europos sąjungos projekto "Veiklus jaunimas". Projekto tikslas - ugdyti jauno žmogaus pilietiškumą, atsakomybę, norą padėti sau bei kitiems.


Šiandien šis projektas gali pasigirti daugybe nuveiktų darbų: suorganizuotomis vaikų stovyklėlėmis, kelionėmis po Lietuvą, daugybe gerų darbų.

Žmonės, susibūrę tam, kad pasauly nušvistų dar daugiau šypsenų ir kad ruduo nebūtų toks atšiaurus, tęsia savo veiklą. Artimiausi planai - surengti Savanorių Akademijos nuotykių bei darbų foto akimirkų parodą. Daugiau įspūdžių ir nuomonių - SA tinklaraštyje.
O tam, kad saulutė nepasislėptų ir dar šildytų mus, visi savanoriai šypsosi ir dalinasi tuo su Jumis bei linki gyventi draugiškai. :) Laukite naujienų!
Taip pat įdomu - savanorės Medos mintys.

Teatrų užtrumpinimas Rokiškio scenoje

Jaunimo teatras gegužės 14 - ąją Rokiškio publiką kvietė turiningai dar kartą įdomiai ir turiningai praleisti dieną. Po ilgo laiko jaunimo teatro režisieriaus, Justino Krisiūno, iniciatyva, mūsų mieste įvyko festivalis „Trumpas sujungimas“. Repertuare pasirodė trys teatrai: Kauno – režisierius Tomas Erbrėderis, Vilniaus – Laimutė Gudaitė bei festivalio šeimininkai – Rokiškis – Justinas Krisiūnas. Kaip sakė pats režisierius, trumpas sujungimas – tai bene geriausių Lietuvos jaunimo teatrų susijungimas labai trumpam, teikiant neužmirštamas emocijas ir parodant geriausius savo darbus.

Skubėdami ir ieškodami senų ir naujų gedimų, remonto darbų; elektros lempučių ar skydinėje „užtrumpinto“ gero kompaniono, elektrikais virtę jaunimo teatro aktoriai., jumoristine gaida/nuotaika davę pradžią festivalio atidarymui.

Teatro fiestą pirmieji pradėjo Kauno Švento Mato vidurinės mokyklos teatro studija „KUBAS“ spektakliu – misterija „Tūkstantmečių pasakų pasaka“. Pateikiant šiuolaikines detales: gyvą muziką, kostiumus; daug jumoristinių situacijų jaunieji aktoriai atskleidė Jėzaus gyvenimo istoriją bei perteikė džiaugsmingą Evangelijos žinią. Giesmių apie Evangeliją giedojimas leido dar kartą prisiminti ir apmąstyti Šventojo Rašto vertybes.

Laimutės Gudaitės teatras „Aš esu“ spektaklyje „10 000 Einšteinų “ ieškojo atsakymo, kas galingesnis: žmogus, vadovaujamas emocijų; ar žmogus, vadovaujamas pinigų ir valdovas it marionetė. Pjesės turinys teigia, jog senas milijonierius susirūpina kam palikti savo turtus. Netikėtai jam gimsta mintis užsakyti savo būsimo sūnaus modelį žymių mokslininkų. Po dviejų savaičių jam užauginamas jau suaugęs sūnus. Tai kiborgas ar žmogus? Tai sapnas ar tikrovė? Į tokius klausimus aktoriai atsakinėjo, per savitus režisūrinius sprendinius – didelę reikšmę turėjusius simbolius.

Festivalį vainikavo Rokiškio teatras. Jaunųjų teatralų trupė vaidino vieną geriausių jų spektaklių – „Dangus neturi išrinktųjų“. Mūsų aktoriai spektaklyje kalbėjo apie sanatorijoje užsimezgusius šiltus dviejų jaunuolių santykius, kurie vis greičiau virto į labai trapią judviejų meilę.

Tikimės, jog skirtingų žanrų tearus sujungęs festivalis išaugs ir taps laukiama tradicija Rokiškyje.

Nuo rudens VDU – nauja bakalauro studijų programa „Viešoji komunikacija“

VDU Viešosios komunikacijos katedra, turinti daugiau nei 10 metų magistrantūros studijų organizavimo, mokslinių tyrimų vykdymo ir sėkmingo tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, jau šių metų rudenį suteiks galimybę studentams rinktis visiškai naują bakalauro studijų programą „Viešoji komunikacija“.

Kaip teigia viena iš naujosios programos rengėjų profesorė Auksė Balčytienė, Viešosios komunikacijos bakalauro studijų atsiradimą lėmė sparčiai besikeičianti informacijos rinka, vis didesnė naujųjų technologijų skverbtis, nuolat pastebimas gebančių kritiškai mąstyti ir savarankiškai dirbti žiniasklaidos profesionalų trūkumas.

Iki šiol Žurnalistikos ir Viešosios komunikacijos bakalauro studijas vykdė Vilniaus ir Klaipėdos universitetai, o Kaune pirmosios pakopos komunikacijos studijų nebuvo. „Svarbu paminėti, kad ši  programa suteikia aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei įgūdžių dirbti tiek viešųjų ryšių, tiek ir  žurnalistikos srityse, todėl analogų jai nėra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos universitetuose“, – teigia prof. A. Balčytienė.

Šį rudenį, bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu, į naująją programą bus priimta 30 studentų. Susidomėjimas šiomis studijomis akivaizdus – tai įrodo ir VDU Viešosios komunikacijos doktorantų organizuojamų Jaunųjų žurnalistų mokyklos, Europos vasaros akademijos renginių populiarumas.

Viešosios komunikacijos katedra turi platų socialinių partnerių tinklą, todėl studijuojantiems bus sudarytos palankios sąlygos pasirinkti tinkamiausią vietą profesinei praktikai atlikti. Be to, studentai praktinių užsiėmimų metu teorines žinias galės pritaikyti VDU naujienų redakcijoje, kurioje susitelkusios VDU radijo, universiteto televizijos, universiteto laikraščio „Universitetas Vytauti Magni“, naujienų portalo VDU.lt bei kitų interneto projektų (KaunasKitaip.lt, MediaStudies.lt, BalticMedia.eu, StudyKaunas.eu ir kt.) redakcijos.
 
Baigę studijas, Viešosios komunikacijos bakalauro studijų programos absolventai galės dirbti įvairiose organizacijose, visuomenės informavimo, viešųjų ryšių bendrovėse, kitų organizacijų (viešojo sektoriaus institucijų, verslo bendrovių, NVO) komunikacijos ir informacijos srities sektoriuose arba tęsti studijas labiau specializuotose magistrantūros programose, tokiose kaip VDU vykdomos „Žurnalistika“, „Integruota komunikacija“ ir kitose.

Daugiau informacijos apie naująją bakalauro studijų programą rasite čia.

P.s. Brangieji, tai puikus šansas Jums tapti tikraisiais žurnalistais ir įgyvendinti savo svajones!

LIETUVOS ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ ETIKOS KODEKSAS

Kadangi visai nesenai išsiaiškinome, kad šio to nežinome apie žurnalistiką, siūlau pradėti ištaisyti vieną mūsų "blogybę" - metas susipažinti su Žurnalistų ir Leidėjų etikos kodeksu, tad pradėkime:

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.
Galimybė gauti ir skleisti informaciją, būdama viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti jų teisingos pusiausvyros.

2 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke. Informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už pinigus ar kitokį atlygį, jeigu skelbiant tokią informaciją nėra aiškiai nurodyta, kad tai reklama.

3 straipsnis.
Gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką.

4 straipsnis.
Žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

5 straipsnis.
Gerbdamas nuomonių įvairovę, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas pateikia kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų asmenų nuomonių. Ypač tai būtina, kai viešojoje informacijoje atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus.

6 straipsnis.
Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai turi būti nurodyta skelbiamoje informacijoje.

7 straipsnis.
Jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

8 straipsnis.
Informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais.

9 straipsnis.
Prašydamas informacijos, žurnalistas turi prisistatyti savo pavarde, nurodyti redakciją ir pareigas, įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse.

10 straipsnis.

Žurnalistas neprivalo derinti galutinį savo kūrinio variantą su informaciją suteikusiu asmeniu, nebent tai prieštarautų žurnalisto ir informaciją suteikusio asmens išankstiniam susitarimui dėl rengiamos informacijos suderinimo prieš ją paskelbiant viešai.

Tęsinys kitame pranešime... (jeigu to prireiks, nes visa informacija yra čia). Rekomenduoju pasidomėti šiomis subtilybėmis. ;)