2009 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

S.T.T – žygiuojam toliau ! ( Įspūdžiai)

Po daugiau nei mėnesio atokvėpio, vėl tęsėme JLK (Jaunųjų lyderių klubo) narių: Giedrės, Miglės ir Aurelijos inicijuojamą projektą S.T.T – sportuok, tvirtėk, tobulėk. Laukė trijų dienų žygis, kurio pagrindinis veiksmas vyko Andrioniškyje ir jo apylinkėse.Nors diena ( pagal visas sinoptikų pranašystes) žadėjo lietų, tačiau važiuojant tikrai nestigo nei energijos, nei puikios nuotaikos. „Žalioj lankoj žalia žolė; žalioj žolėj žalia varlė“, - linksmai pritariant dainai, su šiokiais tokiais nuklydimais pasiekėme Andrioniškio pagrindinę mokyklą. Čia jau radome apsistojusius vadovus Rolandą ir Povilą bei vokiečių aviganį Kroną. Sutempę bagažą ir apžiūrėję būsimus namus, susirinkome susipažinti su vadovais bei seminaro taisyklėmis, grafiku, taip pat kiekvenas išsakėme savo norus, lūkesčius, dėl būsimo žygio ir keliavome į lauką, kur prasidėjo komandiniai žaidimai, užduotys. Jas atlikinėdami, stengėmės suprasti vienas kitą tyloje, klausyti ir išgirsti. Aptarimo metu diskutavome apie bendrus komandinius, asmeninius siekius.

Antrąją dalį dienos ruošėmės trumpai ekspedicijai į mišką, tačiau teko palaukti – pradėjo pilti kaip iš kibiro. Lietui kiek aprimus, traukėmes guminius batus, repelentus, lietpalčius ir komandamis (susiskirstėme į 2 komandas) patraukėme į mišką semtis naujų potyrių. Sunku nupasakoti emocijas, kai įvykdai užduotį užrištomis akimis, prieš tai žiūrėdama ir galvodama, jog tai – neįmanoma, arba, kai to sieki ir napavyksta. Taip, emocijų miške, vykdant užduotis buvo tikrai daug. Manau, gavome ir dozę ekstrymo, ir naudingų patarimų, žinių.

Baigę aptarimą, vis dar diskutuodami, sparčiai lėkėme namo, kur sugrįžę virėme vakarienę, po truputį krovėmės kuprinę laukiančiam naktiniui žygiui bei sirgome už Lietuvos pergalę. Išklausę vadovą apie laukiantį žygį komandose tarėmės vedimo klausimais, skirstėmės poromis, nagrinėjome žemėlapį. Pasidalinę maistu, kitais bendrais, o vėliau ir savo baimėmis ( per komandinį aptarimą), atsisveikinę su kitą komnada, patraukėme tikslo link. Buvo sunku įsivaizduoti, jog eisim naktį, nemiegodami ir jau šiek tiek nuvargę.

Naktinis žygis

Įveikę pirmuosius kilometrus, bežingsniuodami pamatėme P ženklą, kuris turėjo žadėti poilsiavietę, tačiau apsiėjome ir be jos ( suoliukų ar kažko panašaus) ir kelioms minutėms patogiai išsitiesėme po didžiuliu klevu. Per trumpą pertraukėlę šiek tiek pailsėjome ( kai kas buvo bepradedąs pirmąjį sapną) ir smagiai pasijuokėmė iš anekdotų apie blondines. Vėl greit kilome, dėjomės ant pečių kuprines ir – toliau į trasą. Brėkštant rytui, akys lipte lipo, kai kam pradejo regėtis ir baltos pilys. Dar po keleto valandų atsidūrėme prie smėlio karjerų, nuo kurių atsivėrė nuostabus ežero, pušyno ir „beveik titaniko“ vaizdas. Čia padarėme pertraukėlę, kurios metu turėjome laiko kiek numigti.

Palikus karjerus, įėjome į mišką, iškurio tankumyno kelią radome ne iš kart. Pasisukioję tarp krūmų ir medžių, išnėrėme į kelią, kur susėdome aptarimui. Jo metu išsiaiškinome, kur esame, sužinojome apie miško kvartalus bei, jo dėka, pasikeitė komandoje tvyrojusi nuotaika ( į gera), tad galėjome sėkmingai užbaigti paskutiniuosius kilometrus link galutinio taško.

Atėjome pirmi, todėl buvo įdomu, kaip sekasi antrajai komandai. Pavalgę išsitiesėme čiužinius ir kai kas netrukus užmigo. Mums dar miegant, atėjo ir kita komanda. Visi kėlėmės virti pietų. Dar nespėjus susėsti valgyti, prapliupo lietus; vos spėjome trauktis lietpalčiuis ir slėpti daiktus. Pietus užbaigėmė, slėpdamiesi po medžiais. Nustojus lyti, traukėmė varvančius drabužius, daiktus. Aišku, nuotaikos ir noro kažko imtis nebuvo. Tačiau... Drabužius išsidžiovinome bei patys kiek pradžiūvome, užsikūrę laužą. Nuotaika labiau pakilo, su virvėmis nusileidus nuo tilto. Atpasakoję vieni kitiems savo maršrutus ( grįždami atgal, apsikeitėme), palikome stovyklavietę ir traukėme atgal į Andrioniškį.

Grįždami namo ( į Andrioniškį), kūrėme dainas, šokavome samanų takais, ieškojome ženklų, kurių dėka, rasdavome teisingą kelią ( atgal keliavome be žemėlapio ir kompaso) bei darydavome trumpus sustojimus. Vieno iš jų metu suvilioti mėlynių plantacijų uogavome. Apie dvyliktą valandą (nakties) buvome namie. Nors kitos komnados dar nebuvo, tačiau nieko nelaukėme ir ėjome ruošti vakarienės. Kadangi nuovargis nugalėjo, nebesulaukę kitų ėjome miegoti.

Pabudusi lėkiau į virtuvę, kur su kavos puodeliu rankoje sėdėjo nemaža grupelė žmonių. Prisidėjau ir aš, kadangi buvo įdomu sužinoti, kaip žygis praėjo kitai grupei. Gerai, kad buvome be didesnių traumų ir ligoniukams – pamiegojus bent kiek geriau.

Po pusryčių laukė ilgas, bet įdomus aptarimas, kad suprastume, ką nuveikėme, patyrėme, atradome, supratome. Jo metu prisiminėme asmeninius, komandinius aukščiausius ir žemiausius emocinius taškus, diskutavome apie komandos pliusus ir minus bei galimus jų sprendimo būdus ( kad liktų mažiau minusų). Jį užbaigėme, kurdami istoriją apie Žėnją ir alia komandą. Ją pristatę kitai grupei bei išklausę jų istorijos, atlikome atsisveikinimo ritualą ir skubiai talpinomės į autobusiuką.

2009 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Onutės ir Maxo vedybos (visiškai slaptai)

Šiomis dienomis piktnaudžiavęs savo tarnybine padėtimi, žiniasklaidos didžiulio dėmesio sulaukė dabartinis Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas.

Rugpjūčio 12 d., trečiadienį, Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius dalyvavo LTV politikos ir ekonomikos aktualijos – laidoje „Teisė žinoti“. Premjeras sakė, kad Arūno Valinsko atstatydinimas iš Seimo vadovo posto visiškai nepavojingas. Jį kalbino žurnalistė Rita Miliūtė.

Lemiamą vaidmenį šioje byloje atliko ypatingas ginklas: pokalbių telefonu klausymasis.

Po laidos filmavimo, du valdžios pareigūnai - Andrius Kubilius ir Arūnas Valinskas - aptakiai kažką kalbėjo mobiliuoju telefonu, net nenujausdami, kad pokalbis slaptai įrašomas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) neoficialiai pateikė pokalbio ištrauką (2009 m. rugpjūčio 26 d.):

- Taigi, ponas Arūnai Valinskai, jūs mus greitai paliksite…
- Taip, Ministre Pirmininke.
- Ar jau nusprendėte grįžti atgal į šou verslą?
- Taip.
- Ar jums nebus lengva? Aš norėjau pasakyti, žmonių smalsumas, laikraščių publikacijos, buvę bendradarbiai politikai… Bijau, kad vyksta sensacijų medžioklė.
- Man sakė.
- Dabartinė situacija – beveik visos šalies reikalas. Nors dažnai pasitaiko atvejų, kai politika įpainiojama į…
- Pamatysite, anksčiau ar vėliau visi pamirš istoriją apie mano draugystę su garsiąja mafija.
- Gerbiamas Arūnai Valinskai, aš tuo visiškai neabejoju.
- Premjere, aš jums esu labai dėkingas.
- Nedėkokite.
- Lietuvos mafijos bosui Henrikui Daktarui galbūt esu skolingas savo gyvybę… Jis padarė didžiulį stebuklą.
- Gerbiamas Arūnai Valinskai, jeigu šioje istorijoje pradėsime skaičiuoti stebuklus, mes niekada neišbrisime iš ekonominės krizės. Dabar galite eiti namo. Telydi jus visada sėkmė.
- Ačiū, Premjere! .. Po velnių, dar vienas labai svarbus dalykas!
- Įdėmiai klausau.
- Chuliganas Henrikas… Daktaras… Žiniasklaida rašo, kad viešosios tvarkos pažeidėjas sėkmingai slapstosi nuo policijos.
- Taip, keista istorija. Ar galite įsivaizduoti, kokia dabartinė netvarka Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos?!…
- Ar nieko negirdėti apie jį?
- Ne, kol kas nieko. Tačiau tokios sunkios būklės jis negalėjo pasislėpti nuo teisingumo. Labiausiai tikėtina, kad jau mirė…
- Mirė?
- Tai geriausia, ko gali palinkėti žmogui, kuris… atsiprašau, gal jis buvo jūsų artimas draugas?
- Kvailystė!…Akivaizdi nesąmonė!… Melas!…
- Gerai, jau gerai, nusiraminkite. Pasimatysime Seime rūmuose.
- Sudie!

Laukite tęsinio!...

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Internetas - puiki priemonė išmokti užsienio kalbą

Lietuvių kalba nyksta, tai faktas, kurį mes visi puikiai žinome, tačiau nesiimame jokių priemonių jo sustabdyti. Dažnas lietuvis iškeičia gimtąją kalbą į anglų, vokiečių ar rusų, tačiau pasaulyje kartais nutinka ir visai priešingų dalykų.

Puikus mano žodžių pavyzdys – argentinietis Rodrigo Pardo, išmokęs lietuvių kalbą savarankiškai. Nors vaikinas neturi jokių giminiškų ryšių su Lietuva, jį žavi mūsų papročiai,kultūra ir ypač lietuvių kalba.

Trumpas interviu su Rodrigu :

Rodrigai, kas paskatino mokytis lietuvių kalbos?
Prieš trejus metus vienas draugas mokykloje papasakojo, kad pradėjo žaisti vieną lietuvišką žaidimą internete ir jį bežaisdamas išmoko keletą lietuviškų žodžių. Nusprendęs tiesiog pasižiūrėti kas tai per kalba, susidūriau su neįprastu dalyku – linksniavimu. Kadangi mane jis sudomino, pradėjau ieškoti informacijos apie lietuvių kalbos gramatikos struktūrą ir ją analizuoti.

Kodėl nenustojai mokytis lietuvių kalbos?
Kai pradėjau mokytis šios kalbos susipažinau su daug žmonių iš Lietuvos, interneto pagalba. Todėl tuo metu nusprendžiau, kad mokysiuosi tiek, kad galėčiau su jais laisvai susikalbėt. Taip pat, jei nesimokyčiau, jausčiausi nepasiekęs savojo tikslo – lietuviškai kalbėti lyg gimtąja kalba. Dar, be to, kiekvieną dieną randu kažką naujo ir įdomaus apie lietuvių kalbą, mane labai traukia lietuvių ir ispanų kalbų panašumai.

Kokias mokymosi priemones, be interneto naudoji?
Mokausi daugiausia interneto pagalba, dar turiu dvi lietuvių kalbos gramatikos knygas.

Kas buvo sunkiausia besimokant?
Sunkiausia - linksniai ir kirčiavimas.

Kokias kitas kalbas moki?
Be lietuvių kalbos dar anglų, šiek tiek graikų, šiuo metu mokausi kinų.

Neseniai atvykai į Lietuvą. Čia nuo rugsėjo mokysiesi Vilniaus universitete lietuvių filologiją, skirtą užsieniečiams. Kas per pirmąsias viešnagės dienas labiausiai Tave nustebino?
Keisčiausia man, nors iš anksto tai žinojau, kad žmonės sveikindamiesi ir atsisveikindami nesibučiuoja. Pas mus, Argentinoje, visiškai atvirkščiai. Nepažįstami žmonės bučiuojasi, o artimieji, gerai vieni kitus pažįstantys – apsikabina. Taip pat dar stebina oras. Lietui lyjant užeinu į kokią parduotuvę, o išėjęs stebiuosi , kad nebe lyja. Taip būna ir atvirkščiai.

Taigi paskutinis klausimas, ar lauki rugsėjo pirmosios?
Taip, net labai laukiu mokslų, kurie prasidės tik nuo rugsėjo trečiosios. Jei atsiras su kuo nueiti į kokį renginį, tuomet bus smagu ir per rugsėjo pirmosios šventę.

Žygis aplink Lietuvą realiu laiku

Tai puikus projektas, kuriame gali parodyti ką sugebi. Ištvermės ir didžiulės kantrybės reikalaujančios aplinkybės suteikia noro pasiekti tikslą. Būtent tam ir pasiruošę jaunimo būriai, susibūrę iš įvairių rajonų, keliauja Lietuvos keliukais jau keletą savaičių. Tačiau pabaiga jau čia pat. Šios puikios galimybės nepraleidom ir mes-Vilkaviškio jaunimas. Mes tai pat prisidėjom prie šio ištvermingo projekto. Žygeivius pasitikom J.Basanavičiaus sodyboje. Praleidę parą joje, žygeivius palydėjome iki Vilkaviškio ir palinkėjom sėkmės siekiant pagrindinio tikslo.;)

video

2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Baltijos kelias: ar vis dar esame tokie pat vieningi?

Suėjo lygiai dvidešimt metų kaip pasmerktas nacizmas ir komunizmas, ilgą laiką viešpatęs pasaulyje.Šioms jėgoms įsiviešpatavus pasaulyje, daugelis tautų buvo sujungtos jų pančiais. Būtent 1939 08 23 į nelaisvę, vokiečių reikalų ministrui Joachimui fon Ribentropui ir rusų - Viačeslavui Molotovui pasirašius slaptą paktą,pateko ir Baltijos šalys: Lietuva, Latvija, Estija.

Tačiau praėjus penkiasdešimt metų, pabudome. Pabudome, kad pasakytume pasauliui, jog norime būti laisvi ir nepriklausomi. Trys Baltijos seserys: Lietuva, Latvija, Estija. 1989 08 23, siekdamos atsiskirti nuo Sovietų sąjungos ir būti Nepriklausomomis, šių trijų Baltijos šalių žmonės susikibo už rankų 650 km ilgio grandine, jungiančia Lietuvos, Latvijos, Estijos sostines – Vilnių, Rygą, Taliną.

Payko. Kartu atskleidėme komunizmo vykdytus nusikaltimus bei tai, jog esame vieningi ir trokštame būti laisvi.

"Jautėme, atrodo, taip arti esantį laisvės kvapą bei mūsų vienybę. Tada Baltijos kelias buvo – laisvės, Nepriklausomybės išraiška, siekis atskleisti pasauliui tiesą", - prisiminimais dalijasi mama.

Minint dvidešimtąsias Baltijos kelio metines, į Vilnių iš Talino atkeliavo Baltijos deglas, skirtas uždegti Baltijos laužui. Vyko koncertas rotušės aikštės ( turėjome puikią progą stebėti per televiziją), įvairūs šiai progai skirti renginiai bei LiJOT – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos rengiama Baltijos kelio akcija – „Flash – mob“. Jos metu į vieną vietą susirinkęs jaunimas su ietuviška atributika susikimba už rankų ir pradeda dainuoti „Buna jau Baltija“. Tą darėme ir mūsų mieste. Nors oras buvo tikrai nedėkingas, tačiau užsidegimo, geros nuotaikos nepritrūko. Septintą valandą, padidėjo susirinkųsių gretos, tad pasidabinę tautine atributika, mojuodami vėliavėlėmis, ėjome prie paminklo, kur, kiek palūkėję, kibos už rankų ir traukėme „Bunda jau Baltija“. Suprasti, o juo labiau pajausti tai, ką žmonės taip stovėdami jautė prieš 20 metų – sunku.

Ir vis gi, praėjus dvidešimčiai metų, kyla klausimas: ar, esant mažesnei ar didesnei grėsmei mūsų tautai, valstybei, stotume taip pat narsiai ir ryžtingai jos ginti? Ar ta karta, kuri mums iškovojo ir padovanojo laisvę, vis dar pasiryžtų susikibti už rankų; ar nugalėtų tebeglūdinti nosnalgija ir sentimentai „aniems geriems“ laikams? Tikriausiai atsirastų dvi barikadų pusės: už ir prieš, tik viliuosi, jog mano karta ryžtųsi ginti ir saugoti to, ką prieš dvidešimt metų mums išsaugojo seneliai, tėvai.

2009 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

UsuO arba, kai moksleivis vienai dienai tampa studentu

Neseniai savo elektroninėje pašto dėžutėje radau laišką iš olimpiados.lt svetainės. Tai buvo kvietimas atsakyti, jų internetinėje svetainėje, į klausimus, skirtus prisiminti UsuO projektą.

UsuO – tai trumpinys žodžių junginio ,,universitetas su oranžiniu“. Norėčiau trumpai Jums pristatyti šį projektą, kuriame ir pačiai ne taip seniai teko dalyvauti.

Taigi, prieš pusmetį besilankydama toje pačioje olimpiados.lt svetainėje pamačiau užrašą ,,UsuO“. Nustebusi keista trumpinio konstrukcija, bet kartu ir susidomėjusi susiradau informacijos apie šį projektą. Tinklapyje buvo skelbiama, kad vyresniųjų klasių mokiniai (10-12 kl.) gali registruotis ir praleisti dieną su pasirinktos specialybės studentu. Mano susidomėjimas padidėjo, kadangi nors buvau vienuoliktos klasės moksleivė, tikrai dar nebuvau nusprendusi kurį universitetą rinktis ir kokią specialybę studijuoti. Todėl nedelsiant užpildžiau anketą ir laukiau atsakymo.

Po gero mėnesio savo "gmail" dėžutėje radau laiškelį nuo Renatos. Renata buvo iš Vilniaus universiteto, gamtos mokslu fakulteto (nors tuo metu to nežinojau). Tiesiog įsivėlė maža klaidelė. Pildžiau anketą dviem skirtingom specialybėm - KMU gydomajai medicinai ir VU Kaune lietuvių filologijai. Nesitikėjau, kad galiu gauti laišką iš VU medicinos studentės. Išaiškėjus tikrosioms aplinkybėms, perkėlėm susitikimo datą vėlesnei savaitei ir laukiau būsimo susitikimo.

Taigi, po tos savaitės keliavau į sostinę. Be penkiolikos 8 prie universiteto durų manęs laukė šviesiaplaukė, pirmakursė, vilnietė Renata.

Keliavome į biochemijos paskaitą. Neneigsiu paskaita buvo nuobodoka, apie ATP, NAD‘us ir FAD‘us ir kitas biologijoje taikomas sąvokas. Vėliau vyko anatomijos ir psichologijos paskaitos. Didžiausią įspūdį paliko anatomija. Tai nebuvo vien teorinė paskaita, bet kartu ir praktinė. Pamačiau tai, ko jokiam biologijos vadovėlyje nepamatysiu ;) . Po paskaitų draugiškai išsiskyrėm, susitarusios, kad jei man iškils kokių nors klausimų, ji pasistengs man į juos atsakyti .

Grįžusi į Kauna dalinausi įspūdžiais su draugais, norinčiais stoti į mediciną, kadangi tikrai turėjau ką papasakoti. Ir netikėtai po poros savaičių vėl radau laišką savo elektroniniam pašte, šįkart nuo Aušros. Aušra buvo KMU trečiakursė, gydomosios medicinos studentė. Sutarėm susitikimo datą ir jai išaušus stovėjau prie KMU klinikų pastato.

Susipažinau su Aušra, kadangi ji buvo nevietinė, o klaipėdietė, buvo ypač įdomu sužinoti, kaip jai sekėsi įsikurti svetimame mieste, kokia Kauno bendrabučių būklė, kokia jos nuomonė apie mano gimtąjį miestą...

Pirmoji paskaita buvo praktinė, mikrobiologijos laboratoriniai darbai. Jos metu stebėjau kaip studentai grupelėse atlieka bandymus, tai pat turėjau progą apsivilti baltą gydytojo chalatą ir apžiūrėti keletą bakterijų mėginėlių pro mikroskopą.

Po paskaitos troleibusu važiavome į Kauno centrą, patį KMU universitetą. Joje vyko farmakologijos paskaita. Studentai sprendė įvairias užduotis, o aš, tiesą sakant, skaitinėjau savą knygą. Po pusantros valandos Aušra aprodė nematytas universiteto patalpas – muziejus, anatomijos kabinetą, auditorijas. Su Aušra ir dabar palaikau santykius Facebook.com svetainėje.

Taigi, UsuO projektas man buvo labai naudingas. Nors ir neteko apsilankyti pas filologiją studijuojančius studentus, medicinos universitetai man paliko neišdilsiančius įspūdžius. Ypač naudinga tai, kad turėjau galimybę palyginti du skirtingus universitetus, tiek atmosferą tvyrančią juose, tiek paskaitų dėstymo būdus. Tai pat, susipažinau su įdomiais, draugiškais žmonėmis. Jei bus galimybė ir ateinančiais mokslo metais dalyvauti projekte - būtinai dalyvausiu. Patarčiau ir Jums :) Sėkmės! :)

Daugiau informacijos
http://www.olimpiados.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=601&Itemid=439

2009 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Viešas skundas dėl Kauno miesto viešojo transporto kontrolierių veiksmų

Blaiviai mąstantiems žmonėms juoką kelia Kauno miesto viešojo transporto pareigūnų darbo nuostatos: sumažinti keleivių, važiuojančių be bilieto, skaičių, o pažeidėjams, kurie dažniausiai būna bedarbiai, neturintys pastovaus darbo, maksimaliai padidinti baudą iki šimtų litų. Iš tikrųjų daug neįgyvendinamų pažadų!

Vakar vėl įsitikinau, kad saugos tarnyboje “Argus” dirbantys asmenys toliau verda savo sultyje: be jokios garbės, be gėdos jausmo, be sąžinės graužaties! Natūralu, dėsninga, kad burbulas nesprogsta iš naujo. Viskas iš pradžių.

Lietuvoje dažnas – ypatingai bedarbio statusą turintis žmogus – skundžiasi didžiulėmis baudomis už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Gal apskritai galima gyventi be mokesčių naštos? Kvietimas mažinti baudas kiekvieno ausiai būtų tikrai malonus. Akivaizdu, nors ir neįtikėtina bet dėl esminių problemų, egzistuojančių tarp viešojo transporto kontrolierių ir pažeidėjų, iki šiol nesutaria niekas.

Jau šimtą kartų sklandžiai rašiau apie Kauno miesto viešojo transporto kontrolierių padarytus šiurkščius pažeidimus. Ačiū dievui, tądien išvengiau aštrių ir konfliktiškų situacijų.

Kiekvienąkart mano ginčai su viešojo transporto kontrolieriais yra formalūs, todėl stengiuosi mandagiai spręsti iškilusias problemas arba skaudžiai įgelti žmogui, akivaizdžiai piktnaudžiaujantis savo tarnybine padėtimi. Dabar vėl drįstu išsakyti savo asmeninę nuomonę dėl neteisėtai naudojamus viešojo transporto pareigūnų veiksmų. Pareiga yra pareiga.

Gerbdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, skundą rašysiu Ezopo kalba.

Šių metų rugpjūčio 11 dieną, antradienį, Kaune, apie 13.00 val., autobuse Nr. 34, Parodos gatvėje esančioje autobusų sustojimo stotelėje, mane sulaikė saugos tarnybos „Argus“ kontrolieriai, nes, važiuodamas miesto viešuoju transportu, neturėjau vienkartinio bilieto.

Nors turėjau asmens tapatybės kortelę, tačiau viešojo transporto kontrolierių noras važiuoti į policijos komisariatą buvo didelis. Paskui vienas iš kontrolierių, netikėtai pamatęs, kad keleivių, važiavusių viešuoju transportu be bilieto, sulaikymo operaciją slaptai filmuojama skaitmenine vaizdo kamera, iš karto puolė į kraštutinumus. Kontrolierė kažkodėl į mikroautobusą nepasodino kitos merginos, taip pat padariusios administracinės teisės pažeidimą pagal LR ATPK 272 str. Matyt trumpai pamiršo savo nuolatinio darbo pagrindus - visiškas arba dalinis atminties praradimas.

Paklausęs, ar patikrino pažeidėjos dokumentus, kontrolierė parodė iniciatyvą, cituoju: “Ateik, panelė. Ar turi pažymėjimą? Ar turi dokumentą? Važiuojame su mumis (įtariai pasižiūri į vaizdo kamerą, paskui lėtai uždaro mikroautobuso dureles) – „Mama turi gimimo liudijimą. Jai trylika metukų.”

Man keisčiausia, kad kontrolierė akivaizdžiai užstojo pažeidėją, o mergina, šalia manęs ramiai sėdėjusi mikroautobuse buvo kaip atpirkimo ožys. Tikiu, kad neturėdamas skaitmeninės vaizdo kameros ir viešojoje vietoje nefilmavęs dienos anekdoto verto scenarijaus, pažeidėja būtų nenubausta ir greitai paleista į “laisvę”.

Vaizdo medžiagoje žiūrėkite: Kauno miesto viešojo transporto kontrolieriai, tikrinantys miesto autobusų keleivių bilietus, nepagrįstai paleido pažeidėją.

2009 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Pirmasis VDU Jaunųjų žurnalistų mokyklos susitikimas (VIDEO)

Štai, pagaliau pavyko sukelti visus video iš pirmojo mūsų susitikimo.
Malonių prisiminimų!

Žurnalisto darbas redakcijoje: kaip viskas vyksta iš tikrųjų @VDU JŽM from Ernestas L. on Vimeo.

Raimonda Mikalčiūtė, 15min puslapio redaktorė



Vytauto Didžiojo universiteto internetiniai projektai @VDU JŽM from Ernestas L. on Vimeo.

Viešosios komunikacijos skyriaus specialistė StudyKaunas.eu red. Alina Zvicevičiūtė

tVDU.lt redaktorius Kristijonas Jakubsonas



Žurnalistika ir žiniasklaida šių dienų Lietuvoje @VDU JŽM from Ernestas L. on Vimeo.

Dr. Kristina Jūraitė, VDU



Mūsų prisistatymai:
VDU JŽM #1
http://www.facebook.com/video/video.php?v=1203304963750
VDU JŽM #2
http://www.facebook.com/video/video.php?v=1203325044252

P. S. Tikiuosi nepykstat, jog dirbu daugmaž pagal w.versme.net ((: .