Atostogos? Tranzuojam!

Po gerą mėnesį planuotos kelionės (atostogų) ir įtemptos savaitės lagaminų, sveriančių ne vieną toną (visai nesvarbu, jog išvažiuoji tik kelioms dienoms padrybsoti prie jūros ar aplankyti svečios šalies), krovimo, sėdi į šiltą bei patogią mašiną, autobusą, lėktuvą ar kitą transporto priemonę, padėsiančią pasiekti kelionės tikslą. Turbūt tik tada susimąstai, jog ir Tavo piniginės neaplenkė visų dievinama KRIZĖ, o kaip brangiai Tau kainavo kelionės bilietai ar kuras...! Tipiška, tačiau kas sakė, jog keliauti galima tik taip? Pigiausias ir turbūt ekstremaliausias būdas išvykti iš rutinos - tranzavimas arba autostopas, dar vadinamas hitch-hiking'u.

Lietuvoje šis keliavimo būdas sparčiai populiarėja. Dar 1996m. buvo įkurtas Vilniaus autostopo klubas, kurio pagrindiniai tikslai - organizuoti keliones, ekspedicijas, ruošti profesionalius keliautojus, bendradarbiauti su užsienio klubais ir pan. Ši organizacija vienija ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių tranzuotojus, turinčius bent 16 metų (daugiau informacijos apie šį klubą galite rasti oficialioje jo svetainėje - (http://www.autostop.lt/ ).

Tačiau norint patirti nuotykių priklausyti klubui nebūtina! Devyniolikmetis Andrius tranzuoja nuo penkiolikos ir nepriklauso jokiai autostopininkų organizacijai, tačiau mielai sutiko mums papasakoti apie šį keliavimo būdą ir savo keliones po užsienį.

Andrius.: Vieni bendraminčiai, besileidžiantys į tokias keliones siekia užsidirbti šiek tiek pinigų grodami gatvėse, kiti siekia gerai praleisti laiką, treti tikisi pažinti naujas kultūras. Neneigsiu - šie dalykai yra neatsiejama mano kelionių dalis. Vis dėlto mano tikslas keistesnis ir neretam nesuprantamas. Mano siekis - sutikti kuo daugiau sunkumų kelyje. Kuo daugiau stingdančio šalčio naktimis, kuo rečiau mašinos stoja man tranzuojant, kuo mažiau pinigų krenta į mano gitaros dėklą, tuo man smagiau. Mano nuomonė, jog tik ekstremaliausiomis akimirkomis imama sparčiau artėti link savęs paties. Būtent dėl tokio kelionės tikslo keliauju vienas. Nenoriu būti atsakingas už kitą žmogų. Juolab neabejoju, jog reto žmogaus požiūris į keliones sutampa su manuoju.

G.: Ar kelionių metu praplėti savo pažinčių ratą? Ar palaikai ryšius su kelionėse sutiktais žmonėmis ir vėliau?
A.: Nauji žmonės yra neatsiejama nesėdėjimo namie dalis. Suprantama, jog sutikus bendraminčių, norisi su jais palaikyti ryšius ir ateityje, tad neišvengiamai taip ir darau, savo ar bendraminčių iniciatyva.

G.: Nebijai rizikos? Tokios kelionės nėra labai saugios.
A.: Rizika? Tranzuoju nuo 15 metų, dažniausiai vienas, nes tik tuomet įmanoma išvystyti tobulą pokalbį su tave pavežančiu žmogumi. Vis dėlto, nepaisant žiniasklaidoje pasirodančių faktų apie maniakų protrūkius, stovint vienam kelyje niekuomet nekilo net mintelės, jog man kažkas gali atsitikti. Žaviuosi F. Nyčės mintimi - "Pavojum patikėsi - galas Tau!".

G.: O kaip nakvynės?
A.: Viena įdomiausių kelionės dalių buvo ir bus naktis. Esi didmiesčio centre, kojos linksta iš nuovargio. Nejau ieškosi už 15 km esančio kempingo? Nejau mokėsi 40 eurų už pižonišką viešbutį? Keliauji į parką ar prie upės, stataisi palapinę vidury miesto ir miegi sau patenkintas. Žinoma, su virpuliuku širdy dėl sapnus nutraukiančių žingsnių.

G.: Kiek pinigų pasiimi tranzuodamas? Kiek kainuoja tokios kelionės?
A.: Dažniausiai imu apie 200 Lt, nors visada grįžtu išleidęs ne daugiau nei ketvirtį jų. Taip, tenka pripažinti, grojimas gatvėse nėra labai menkas pajamų šaltinis. Taip pat tenka pripažinti, jog esu per silpnas pasiimti minimalią pinigų sumą į kelionę. Gaila, bet kirminas manyje vis dar liepia vadovautis taisykle - "Atsarga gėdos nedaro".

Patarimai keliaujantiems autostopu

1) Tranzuodami tamsiuoju paros metu turėkite keletą atšvaitų.
2) Saugumo sumetimais draugams ar artimiesiems nusiųskite žinutę su Jus paėmusios mašinos registraciniais numeriais.
3) Geriausia vieta pakeleivingoms mašinoms stabdyti - dažnai mašinų pravažiuojamas kelias (geriausia - išvažiavimas iš miesto), kuriame mašinos važiuoja maždaug 80km/h greičiu.