Spalio 22 – 25 dienomis Rokiškis kvietė į jubiliejinį – 15-ąjį tarptautinį teatrų festivalį – „Interrampa“. Šiais metais renginyje dalyvavo teatro grupės iš Olandijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Danijos, Gruzijos, Vokietijos, Čekijos bei Lietuvos. Į festivalį atvyko ir garbės viešnia NEATA (Šiaurės Europos mėgėjų teatrų aljansas) prezidentė Line Hauger iš Danijos. Per keturias festivalio dienas žiūrovai turėjo puikią progą pamatyti net 14 spektaklių nemokamai. Taip pat buvo galima sudalyvauti teatro laboratorijose, kurias vedė lietuvių režisierius Gytis Padegimas bei olandų - Lorentine van Tijn. Atidarymą triukšmingu ir sensacingu pasirodymu pradėjo Rokiškio liaudies teatras. Po kultūros centro direktorės bei mero kalbos, kuria ir paskelbė festivalį atidarytą, laukė pirmasis čekų trupės spektaklis „Antigonė“. Kadangi vaidinimas komercinis, todėl visi buvo pakviesti stebėti spektaklio ant scenos. Aišku, dėl kalbos barjero kažką suprasti buvo sudėtinga, tačiau kiekvienas galėjo interpretuoti savaip.
Kaip ir buvo žadėta, spektakliai buvo įvairaus pobūdžio: drama, klasika, komedija. Tačiau ypatingai nustebino olandų teatro trupė. Spektakliu „Ar tai vėl mano gimtadienis“ pagrindinę idėją – nepaliaujamai bėgantį žmogaus gyvenimą: vaikystę, paauglystę, brandą, senatvę – perteikė be žodžių. Taip pat, repertuare išsiskyrė ir danai, vaidinę „Faustą“. Modernia muzika, kitoniškais kostiumais trys aktoriai „žaidė situacijomis“ ir savaip interpretavo klasiką. Danų trupė buvo bene vienintelė vaidinusi anglų kalba ir tuo suteikusi progą spektaklį suprasti platesnei žiūrovų auditorijai.
Rusijos teatrai, kaip jiems ir būdinga, nešykštėjo dainų ir komiškų situacijų, leisdami žiūrovams leipti juokais. Tuo tarpu Vokietijos teatras atliko monospektaklį „Ratas“, kuriuo publiką prikaustė aktoriaus meistriškumas. Gruzijos teatras, kuris ir vainikavo festivalį, pasakojo apie besiruošiantį nusižudyti vyrą, tačiau nepaisydamas kitų spaudimo, persigalvoja („Sudie, Temurai“). Teatro laboratorijos taip pat paliko nemažai įspūdžių. Vienos iš jų metu turėjome įsijausti ir suvaidinti situaciją, kai demonstruojame savo gabumus žymiai komisijai, kad atrinktų filmuotis kine; nustojus groti muzikai, pradedame ginčytis ir kaltinti partnerį(įvairiausiomis kalbomis)...Kadangi kartu dirbo ir aktoriai iš įvairių trupių, buvo puiki proga susipažinti, pabendrauti.
Festivalis įrodė, jog teatras Rokiškyje reikalingas ir mėgstamas, kadangi kiekvieną spektaklį lydėjo sausakimšos salės žiūrovų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą